Negirdėta klausymosi terapijos galia

Kaip klausymosi terapija gali padėti reguliuoti nervų sistemą

Įsivaizduokite terapiją, kai tiesiog klausotės garsų ar muzikos, o tai padeda jaustis ramiau, labiau susietiems ir labiau kontroliuojamiems.

Klausymo terapija - tai ne tik mėgavimasis muzika. Tai galingas ir mokslu pagrįstas metodas, padedantis smegenims ir kūnui geriau veikti.

Šiame tinklaraštyje, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir realiais pavyzdžiais, nagrinėsime, kaip klausymosi terapija gali padėti pagerinti jūsų psichikos sveikatą.

Klausymosi terapijos galia

Klausymosi terapijoje naudojami tam tikri garsai, muzika ir dažniai, kurie suaktyvina nervų sistemą. Tačiau kaip tiksliai ji veikia? Paslaptis slypi neuroplastiškume, t. y. nuostabiame mūsų smegenų gebėjime keistis ir prisitaikyti.

Kai klausotės klausymo terapijos, suaktyvėja smegenų dalys, kurios veikia jūsų emocijas, elgesį ir net kūną. Šie pokyčiai yra ne tik laikini, bet gali ilgam pagerinti jūsų savijautą ir reakciją į gyvenimo iššūkius [Chatterjee et al., 2021].

Svarbi klausymo terapijos dalis yra smegenų ir autonominės nervų sistemos ryšys. Ši nervų sistemos dalis reguliuoja tokias svarbias funkcijas kaip širdies plakimas, kvėpavimas ir virškinimas.

Klausydamiesi tam tikrų garsų, galime subalansuoti šią sistemą, kad jaustumėtės ramiau ir geriau [McCorry, 2007].

Klausymosi terapija ir klajoklio nervas

Viena iš svarbiausių klausymosi terapijos dalių yra klajoklinis nervas.

Galbūt esate girdėję, kad klajoklinis nervas yra "greitkelis" tarp smegenų ir kūno.

Šis nervas daro didelę įtaką mūsų psichinei ir fizinei savijautai ir yra tiesiogiai susijęs su klausa. Klausymosi terapijos, pvz. Safe and Sound Protocol (SSP), padeda stimuliuoti klajoklį nervą garsu, suteikia atsipalaidavimą ir saugumo jausmą [Porges, 2013].

Kai šis nervas tinkamai stimuliuojamas, jaučiame mažesnį nerimą, geriau kontroliuojame situaciją ir geriau susidorojame su stresu.

Galite galvoti apie tai kaip apie kūno atstatymo mygtuką. Klajoklinio nervo stimuliavimas padeda mums iš "kovos arba bėgimo" būsenos pereiti į "poilsio ir atsigavimo" būseną, kai mūsų kūnas gali sveikti, o protas jaučiasi labiau atsipalaidavęs [Dolphin et al., 2022].

Klausymosi terapijos taikymas

Klausymosi terapija gali būti labai veiksminga žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo, traumų, sensorinio apdorojimo problemų ir net fizinio skausmo.

Tokios priemonės kaip Safe and Sound Protocol (SSP) yra specialiai sukurtos šioms problemoms spręsti.

"SSP" - tai daugiau nei tik muzika.

Tai kruopščiai sukurtas gydymas, kuriam naudojamas patentuotas algoritmas. Siekiant sureguliuoti nervų sistemą ir padėti jums jaustis labiau subalansuotiems ir stipresniems [Porges et al., 2014].

Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad autizmu sergantiems vaikams, kurie naudojo SSP, labai pagerėjo socialiniai įgūdžiai, klausymosi įgūdžiai ir emocinė pusiausvyra [Squillace et al., 2022].

SSP taip pat naudojamas traumą patyrusiems žmonėms, siekiant padėti jiems būti mažiau įsitempusiems, jaustis saugesniems ir labiau susijusiems [Rajabalee ir kt., 2022].

Klausymosi terapija ne tik mažina simptomus, bet ir padeda padėti pagrindą ilgalaikei psichikos sveikatai.

Kodėl klausymosi terapija šiandien tokia naudinga

Šiandienos pasaulis kelia stresą. Daugelis žmonių susiduria su nuolatiniu spaudimu, nežinomybe ir iššūkiais, kurie gali išbalansuoti mūsų nervų sistemą.

Klausymosi terapija yra švelnus, neinvazinis būdas atkurti mūsų sistemos pusiausvyrą.

Tai ypač naudinga, nes nereikia sąmoningai galvoti apie savo mintis ar jausmus, o tai kartais gali būti sunku. Vietoj to, jis veikia per jūsų kūną, todėl jaučiatės geriau iš vidaus [Finn & Fancourt, 2018].

Klausymosi terapija yra saugus, prieinamas ir visapusiškas metodas, todėl ji patraukli daugeliui žmonių.

Nesvarbu, ar jį naudojate kartu su kitomis terapijomis, ar atskirai, jis veiksmingai ramina nervų sistemą. Galiausiai tai padeda gyventi laimingiau ir sveikiau [Chlan et al., 2018].

Išvada: prisitaikykite prie savo gerovės

Klausymosi terapija yra ne tik sveikatingumo tendencija, bet ir mokslu pagrįstas būdas gydyti ir subalansuoti nervų sistemą.

Sąmoningai dirbdami su garsais galite panaudoti natūralų smegenų gebėjimą keistis, nuraminti protą ir pagerinti bendrą savijautą [Ellis & Thayer, 2010].

Nesvarbu, ar kenčiate nuo nerimo, traumos, ar kasdienio streso, klausymo terapija gali būti galinga priemonė, padedanti jaustis labiau susietiems, stipresniems ir ramesniems.

Šaltiniai:

• Chatterjee, D., Hegde, S., & Thaut, M. (2021). Neuroninis plastiškumas: muzikos pagrindu atliekamų intervencijų neuroreabilitacijoje substratas. Neuroreabilitacija.
• McCorry, L. K. (2007). Autonominės nervų sistemos fiziologija. American Journal of Pharmaceutical Education.
• Porges, S. W. (2013). Polivagalinė teorija: emocijų, prisirišimo, bendravimo ir savireguliacijos neurofiziologiniai pagrindai.
• Dolphin, H., Dukelow, T., & Finucane, C. (2022). Papildomas transkutaninės klajoklio nervo stimuliacijos vaidmuo moduliuojant neurokardiovaskulinę ir kognityvinę veiklą. Neuromokslų ribos.
• Porges, S. W., Bazhenova, O. V., Ball, E., & Lewis, G. F. (2014). Socialinio įsitraukimo ir prisirišimo perspektyvos tiriant socialinį elgesį.
• Squillace, M., Porges, S. W., & Lewis, G. F. (2022). Atvejo tyrimas dėl Safe and Sound Protocol (SSP) poveikio autizmui. Journal of Autism and Developmental Disorders.
• Rajabalee, Y., Porges, S. W., & Lewis, G. F. (2022). Safe and Sound Protocol (SSP) ir traumos atkūrimas: Atvejo analizė. Harvardo psichiatrijos apžvalga.
• Finn, S., & Fancourt, D. (2018). Muzikos klausymo klinikinėje ir neklinikinėje aplinkoje biologinis poveikis: sisteminė apžvalga. Progresas smegenų tyrimų srityje.
• Chlan, L., Heiderscheit, A., & Skaar, D. J. (2018). Pacientų nukreiptos muzikinės intervencijos, skirtos intensyviosios terapijos skyriaus pacientams, ekonominis vertinimas. Kritinės slaugos medicina.
• Ellis, R. J., & Thayer, J. F. (2010). Muzika ir autonominės nervų sistemos (dis)funkcija. Muzikos suvokimas.